Vietos maistas ir trumposios tiekimo grandinės

sveikatai palankios mitybos ir tvarios aplinkos pagrindas

Savanorystė ir darbo turizmas ūkyje

Pirmiausia atskirkime darbo turizmą nuo savanorystės.

Savanoriai paprastai turi mažesnius lūkesčius konkrečiai lengvai matuojamai grąžai, bet tuo pačiu didesnius lūkesčius subjektyviai grąžai, santykiui ir patirtims. Daugeliu atvejų naudos lygis ir gausa priklauso nuo paties žmogaus iniciatyvumo, atvirumo ir žinojimo, ko ieško. Priimant savanorius svarbiausia aprašyti vykdomą veiklą, sritis, kuriose reikia pagalbos (dažnai už savanorystę susimoka net patys savanoriai: kelionės išlaidos, apgyvendinimas, maistas). Savanoriai renkasi atvykti vedini vien tik vidinės motyvacijos, aistros, noro pažinti, išmokti ir gauti brangią patirtį.

Darbo turizmas artimesnis darbo santykiams. Galima būtų įsivaizduoti kaip tarp savanorystės ir darbo santykių. Esminiai skirtumai nuo Civiliniame kodekse ir įstatymais apibrėžtų darbo santykių yra atlygis, mokesčiai, draudimas (ir kitos šeimininko atsakomybės), ką būtinai reikia turėti omenyje ir apgalvoti prieš pradedant darbo turizmo santykius.
Skirtumas nuo bendrosios savanorystės - gilesnė motyvacija. Prisijungti ir atlikti darbus žmones skatina ne aistra sričiai (nors gali būti ir būna to), ne vidinė motyvacija konkrečiai veiklai, o motyvacija šalutiniams tokių veiklų rezultatams: naujos žinios, įgūdžiai, dinamika smegenims ir mintims - galimybė susitelkti į šią akimirką, viduje nenešant plačios atsakomybės nei už organizaciją nei už produktyvumą, greitį. Taip pat motyvuoja naujos pažintys, ne monetarinis atlygis (mainai),
Apibendrintai - darbo keliautojus motyvuoja per darbus ar darbovietes gaunamos naudos (darbuotojų akimis), savanorius motyvuoja darbas ar veiklos, tiesiogiai praleidžiamas laikas ir pastangos labiau arba lygiai kaip antrinės naudos.

Šiuos skirtumus svarbu suvokti ruošiantis organizuoti atvirus organizacijos santykius su pasirinkta grupe.
Norint pakviesti turistus, keliautojus, praktikantus ir kt. grupių atstovus pinigais neatlygintinam darbui informacija daugiausia viešinama tam skirtose interneto platformose (https://www.workaway.info, https://www.helpx.net, bendrystesziedas - regis pirmoji, kiek kitokia platforma Lietuvoje, ir kt.), turint praktikos, nusistovėjus vadybai informaciją galima skleisti ir visais kitais kanalais. Pradžioje platformos padeda įsivažiuoti.

Esminiai tokio darbo organizavimo ypatumai:

● pasaulyje priimtas bendras neoficialus standartas - mainais už 30-40 val. darbo savaitę organizatorius suteikia pastogę, maistą/maistpinigius, kažkiek betarpiško bendravimo;

● registruojantis platformose pravartu atkreipti dėmesį į konkrečios bendruomenės taisykles. Vienose priimtina, kitose nepriimtina, kad būtų atliekami tiesiogiai su pelno uždirbimu susiję darbai (kasdien vaistažoles, melžti karves, fasuoti ir klijuoti lipdukus, dirbti kasoje ir t.t.);

● labai svarbu prieš susitinkant/pradedant darbus apsibrėžti, kokia konkrečiai bus darbo-mainų sistema, arba išsiaiškinti asmens lankstumą, smalsumą, skrupulingumą, nes asmenų patirčių, vertybių ir supratimo spektras itin platus. Tai galima padaryti iš vienos pusės - organizatorius aprašo gana griežtas, konkrečias taisykles, ribas ir sąlygas; arba galima išlikti lankstiems, aprašyme pateikti tik bendras gaires ir su kiekvienu pareiškėju kalbėtis konkrečiai;

● dažniausi tokių darbininkų motyvai yra pažinti nežinomą kultūrą, išsiugdyti įgūdžius, kurie reikalingi konkretiems darbams atlikti, atsiriboti nuo miesto ir monotoniškų protinių/socialinių darbų, turėti dinamišką dienotvarkę laisvai samdomiems interneto darbuotojams, studentų atostogoms;

● nakvynė dažnai tampa dalis patirties keliautojams. Svarbiausia turėti omenyje esminę higieną, privatumo galimybes, sąlygas fiziniam poilsiui. Kai kuriems keliautojams puikiai tinka palapinė, daržinė su šienu, vasaros namelis ar sena troba, kemperis ir pan.;

● maitinimas arba bendras su šeimininkais/kitais darbuotojais, arba leidžiama gamintis patiems, padengiant maisto išlaidas (dažnai būna specialių mitybos įpročių; veganai, vegetarai, glitimui jautrūs ir t.t.);

● būtinai aptarti ir turėti saugumo gaires, pirmosios pagalbos planą, atsakomybių pasidalijimą (kol kas tokių santykių įstatymai neapibrėžia);
● pravartu atvykstančiajam turėti savo sveikatos/gyvybės draudimą;

● priimantiems reikia gerai pasverti kokiu būdu atsipirks/pasidengs/balansuosis patiriami kaštai. Pravartu aiškiau suvokti ar bus uždirbami pinigai, ar bus sutaupomi kaštai, ar per atvykusius asmenis bus gaunamos (kaip) galimybės uždirbti - t.y. ar bus išnaudojamos atvykstančiųjų pažintys, patirtys ir sugebėjimai, kad kiltų bendra ūkio/organizacijos vertė;

● labai svarbu aiški, konstruktyvi ir vienprasmiška komunikacija, geriausia, kai bendraujantis asmuo nesikeičia per apsistojimo laikotarpį;

● priimantys žmonės turi ugdytis kantrybę, empatiją bei toreanciją siurprizams, nes atvykti gali žmonės su radikaliai kitokia pasaulėvoka ir kultūriniais standartais. Vienintelis būdas su tuo tvarkytis yra konstruktyvus dialogas

Kaip ir mūsų kasdienybėjė kiekviena patirtis bei kiekvienas žmogus gali atnešti netikėtų gerų siurprizų, taip ir darbo turizme ar savanorystėje. Didžiausias skirtumas, kad darbuose, karjeroje, kasdieniuose santykiuose tolesni įvykiai, naujovės yra gana nuspėjamos. Tuo tarpu čia - galimybė gauti iki šiol nematytų, negirdėtų sprendimų savo problemoms, veiklos tęstinumui ar naujumui. Galimybė gyvenimui atsiverti naujomis ryškiomis spalvomis. Jei tik kyla, kad to trūksta - PIRMYN!

ANDRIUS ŠIRONAS, https://www.facebook.com/sironija

atgal