Dėl palankios cheminės sudėties vis plačiau maistui naudojamos pluoštinių kanapių sėklos, iš jų pagamintas aliejus ir kiti produktai. Jos labiausiai vertinamos dėl didelės biologinės ir maistinės vertės. Sėklose gausu riebalų, kurie sudaro 25...35 % sėklų masės, taip pat yra 20...30 % angliavandenių, 20...25 % baltymų, bei daug mineralinių medžiagų – daugiausia P, K, Mg, S, Ca, Fe, Zn, fitosterolių ir nekanabinoidinių fenolių junginių. Pluoštinių kanapių sėklose kaupiamuose riebaluose yra mažesnis kiekis sočiųjų riebalų rūgščių (apie 40 proc. mažiau negu alyvuogių aliejuje) ir gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių α-linoleninės (omega-6) ir linoleinės (omega-3), kurių santykis 2,5...3 : 1 ir idealiai tinka žmonių mitybai. Todėl jie yra sveikesni, negu kituose augaluose kaupiami riebalai.
Daug riebalų sukaupiančios sėklos/grūdai ypač greitai genda ir yra jautrios jų derliaus dorojimo technologijų bei režimų parinkimui. Ne išimtis pluoštinių kanapių sėklos. Kaip minėta, pluoštinių kanapių sėklose gausu polinesočiųjų riebalų rūgščių, kurios ypač jautrios oksidacijai. Tai priežastis, dėl kurios pluoštinių kanapių sėklos ir jų aliejus yra labiau linkę oksiduotis. Produktuose esanti drėgmė taip pat svarbus riebalų senėjimą įtakojantis veiksnys. Vanduo yra natūralus ir svarbus žemės ūkio produktų cheminės sudėties komponentas. Drėgmės kiekis sėklose/grūduose gali svyruoti plačiose ribose ir keistis priklausomai nuo jų rūšies, derliaus nuėmimo ir laikymo sąlygų. Drėgnesnėse sėklose/grūduose intensyviau vyksta ne tik riebalų oksidacijos, bet ir kiti biocheminiai procesai, mikroorganizmų veikla, masės pokyčiai. Todėl pluoštinių kanapių sėklas laikant sausai, sulėtėja tiek riebalų oksidacija, tiek apskritai jų kokybės destrukcija. Patiriami mažesni masės nuostoliai. Taigi, sėklų/grūdų drėgnumo valdymas sukuria prielaidas jų derliui išsaugoti ir laikymo nuostoliams sumažinti.
Sėklų/grūdų derliaus nuėmimo metu Lietuvoje vyraujančios aplinkos sąlygos yra palankesnės varpiniams javams nei pluoštinėms kanapėms, kurių kūlimas vyksta rugsėjo-spalio mėnesiais: dažnesni lietūs, didesnis aplinkos oro santykinis drėgnumas ir mažesnė aplinkos temperatūra sukuria palankesnes sąlygas kuliamų pluoštinių kanapių sėkloms būti didesnio drėgnumo. Kelis metus vykdytų tyrimų metu fiksuotas pradinis nukultų pluoštinių kanapių sėklų drėgnumas svyravo plačiose ribose ir kito nuo 8,23 % iki 25,5 %. Tuo metu laikymui skirtų sėklų drėgnumas rekomenduojamas apie 7 %. Vadinasi, didelė tikimybė, kad nuėmus derlių džiovinimo nepavyks išvengti. Be to, bus reikalingas intensyvus džiovinimo procesas, nes pradinis nukultų sėklų drėgnumas gali būti sąlyginai labai didelis – saugų drėgnumą viršyti iki 3,6 kartų ar net daugiau.
Turbūt vienareikšmiškai galima pasakyti, kad žemės ūkio produktų, kurie išsiskiria biologine verte ir yra mums svarbūs kaip biologiškai aktyvių medžiagų šaltinis, optimaliausias džiovinimo būdas yra žematemperatūrinis džiovinimas. Tai džiovinimas, kuomet naudojamas ne aukštesnės kaip 40...50 °C temperatūros džioviklis. Teisingai naudojant žematemperatūrinį džiovinimo būdą ir teisingai jį valdant, patiriamas mažiausias poveikis džiovinamų produktų kokybei ir jų biologinei vertei. Kuo didesnė sėklų/grūdų džiovinimo temperatūra, tuo greičiau vyksta džiūvimo procesas, bet tuo pačiu stipriau pasireiškia temperatūros poveikis produktų kokybei. Ne išimtis yra pluoštinių kanapių sėklos. Jos, kaip ir kitos riebalingos sėklos, jautriai reaguoja į nepalankią džioviklio temperatūrą bei kitas džiovinimo sąlygas. Iš aukštesnėje kaip 70 °C temperatūroje džiovintų sėklų išspaustas aliejus buvo tamsesnės spalvos ir prastesnės kokybės. Esant didesnei nei 60 °C temperatūrai pasireiškia alkaloidų ir vitaminų išsiskyrimas, o eterinių aliejų nuostoliai patirti gali užtekti 35 °C laipsnių temperatūros. Organizuojant džiovinimo sampile procesą taip pat tikslinga išvengti kitų su tuo susijusių problemų-rizikų: netolygaus sėklų/grūdų sampilo džiūvimo proceso, apatinių sampilo sluoksnių perkaitinimo ir didesnės viršutinių sampilo sluoksnių gedimo rizikos, lėto džiūvimo proceso.
Siekiant išvengti pasluoksninio džiūvimo ir pagerinti džiovinimo proceso efektyvumą, buvo išbandyta pluoštinių kanapių sėklų džiovinimo pseudoverdančiame sluoksnyje technologija. Atlikus eksperimentinius tyrimus, nustatyta, kad pseudoverdančiame sluoksnyje džioviklio sorbcinis potencialas buvo išnaudojamas nuo 2,66 iki 8,15 karto efektyviau nei džiovinant sėklas paprasčiausiai sampile, o pluoštinių kanapių sėklų džiovinimo nuo 20,7 % iki 6,94 % procesas pseudoverdančiame sampile sutrumpėjo 7,7...11,1 karto ir truko tik 9 valandas.
Pseudoverdandis pluoštinių kanapių sluoksnis 
str-video_pseudoverd_sluoksnis.mp4
Pseudoverdantis sluoksnis susiformuoja tuomet, kai džioviklio filtracijos greitis sampile padidinamas tiek, jog susidaręs slėgis atsveria sėklų/grūdų masę, atstumia jas sampile vieną nuo kitos ir priverčia judėti. Įvyksta sampilo „fluidizacija“: kietų birių medžiagų sampilas priverčiamas elgtis kaip verdančio skysčio sluoksnis. Pseudoverdančiame sluoksnyje sėklos/grūdai nekontaktuoja vienos su kitomis ir yra aktyviai apiplaunamos pratekančiu džiovikliu. Tuo pačiu metu sėklos/grūdai intensyviai maišosi, todėl džiūvimas visame sampilo tūryje vyksta intensyviau ir tolygiau, išvengiama pasluoksninio džiūvimo proceso rizikų, galima džiovinti didelio drėgnumo sėklas/grūdus, lengviau kontroliuoti temperatūrą, todėl mažesnis pavojus pakenkti džiovinant karščiui jautrius produktus.
Parengė doc. dr. Egidijus Zvicevičius