Teminių renginių – seminarų rekomendacijos panaudoti kanapių maisto produktų vertingąsias savybes
Kanapių augintojų, perdirbėjų ir verslo inovatorių asociacija (toliau - KAPVIA), 2024 rudenį įgyvendindama Lietuvos kaimo tinklo finansuojamą projektą PLKT-PK-24-1-05917-PR001, organizavo teminius renginius - seminarus „Pluoštinių kanapių maisto produktų potencialas skatinant sveikatai palankią augalinę mitybą ir didinant vietos produktų vartojimą“ Kretingos r., Klaipėdos r., Pagėgių sav., Rietavo sav., Plungės r., Telšių r., Plungės r., Skuodas r., Kauno r. savivaldybėje.
Projekto tikslas - skatinti šalies žemdirbius kooperuotis auginti ir perdirbti pluoštines kanapes bei suinteresuoti kaimo bendruomenes gaminti ir vartoti tradicinius kanapių maisto produktus.
Apibendrinant komunikacinių renginių patirtį Lietuvos kaimo tinklui buvo pateiktos šios išvados ir rekomendacijos:
- Pluoštinių kanapių maisto produktų vertingosios savybės komunikacinių renginių dalyviams nėra žinomos. Siekiant gerinti mitybos kokybę kaimo vietovėse svarbu didinti vietos produktų (ypač augalinių produktų) vartojimą. Prie šio tikslo siekimo prisidėtų ir pluoštinių kanapių maisto produktų (pvz., sėklų, aliejaus) diegimas į kaimo gyventojų kasdienį racioną. Kaimo bendruomeninės organizacijos ir/ar vietos ūkininkai, pasitelkę LEADER programos paramą, gali įsigyti šalto aliejaus spaudimo presą ir aprūpinti kokybiškais kanapių ir linų sėmenų aliejais, kuriems būdingas idealus rūgščių Omega 3 ir Omega 6 santykis, savo bendruomenių narius.
- Siekiant kurti į kaimo bendruomenes ir vietos ūkininkus orientuotą vietos maisto sistemą būtina plėsti švietėjišką veiklą apie vietos produktų naudą vietos gyventojams ir ūkininkams. Taip pat svarbu įgyvendinti organizacines priemones tam, kad būtų sukurta vietos produktų tiekimo ir vartojimo tradiciją, kuri taptų itin veiksminga susiklosčius ekstremalioms sąlygoms. Pluoštinių kanapių maisto produktų vietos gamyba nėra sudėtinga, todėl ji gali suteikti impulsą plėtoti vietos maisto sistemą, orientuotą į vietos ūkininkų ir bendruomenių poreikius.
- Vykdant švietėjišką veiklą apie vietos produktų vartojimo naudą vietos gyventojams ir ūkininkams, taip pat įgyvendinant priemones, užtikrinančias pluoštinių kanapių maisto produktų tiekimą kaimo vietovių gyventojams ir viešosioms maitinimo įstaigoms, tikslinga akcentuoti ne tik vertingąsias šių produktų savybes, bet ir atskleisti kanapių auginimo naudą gamtai, vietos ūkininkams ir kaimo gyventojams – maisto vartotojams. Bendruomenė, užsiimdama kanapių aliejaus spaudimu ir įvairių kitų kanapių maisto produktų (pvz., augalinio pieno, sūrio, etnografinių valgių) gamyba ir tiekimu vietos gyventojams, galėtų sėkmingai įgyvendinti socialinio verslo projektus ir žymiai atpiginti pagrindinių maisto produktų tiekimą.
- Kanapgrūdės yra universalus maisto produktas, užtikrinantis (be papildomo terminio apdorojimo) žmonių sveikatai palankų maisto racioną. Kanapių sėklos yra riebalų rūgščių Omega 3, Omega 6, kurių organizmas pats negali susintetinti, aukščiausios kokybės baltymų, turinčių visas nepakeičiamas ir iš dalies nepakeičiamas amino rūgštis, mikro ir makro elementų, vitaminų bei skaidulinių medžiagų šaltinis. Kadangi kanapgrūdėse nėra lektinų – virškinimą stabdančių inhibitorių, todėl jos yra lengvai įsisavinamos ir gali praturtinti savo maistinėmis savybėmis kitus vietos maisto produktus.
- Kanapių maisto produktų tiekimas ypač naudingas aprūpinant amžėjančią (senstančią) kaimo bendruomenę palyginti pigiais ir sveikatai palankiais maisto produktais, todėl kaimo vietovių namų ūkių įgalinimas dalyvauti vietos maisto sistemoje, kurioje būtų tiekiami ir kanapių maisto produktai, mažintų regionuose socialinę atskirtį ir skurdą bei labai pagerintų vietos gyventojų mitybos kokybę.
- Unikalios kanapgrūdžių maistinių savybių išsaugojimo galimybės (pritaikius nesudėtinga kanapių sėklų vakuumavimo technologiją) sudaro palankias prielaidas stiprinti aprūpinimo maistu parengtį ekstremaliai situacijai vietos bendruomenių lygiu. Kanapgrūdės, kaip palyginti pigi, lengvai saugoma ir universali maisto žaliava, turėtų papildyti valstybės maisto rezervą. Šio rezervo kaupimas gali būti vykdomas ir vietos bendruomenių lygiu.
Parengė Rimantas Čiūtas
