Gyvendami Covid 19 pandemijos laikotarpiu susidūrėme su įvairiais iššūkiais - ne išimtis ir apsirūpinimas maisto atsargomis. Nors mažmeninės prekybos įmonės geriausiai atspindi išsivysčiusios šalies ekonominę būklę, nes parduoda daug reikalingų kasdien vartojamų prekių, įskaitant maistą, tačiau siekiant užtikrinti saugumą, krašto apsirūpinimą maistu kritiniais laikotarpiais - būtina skatinti vietos maisto produkcijos gamybą, t.y. vystyti trumpąsias maisto tiekimo grandines: prekybą iš ūkių, turguje, vietos parduotuvėse. Trumpąsias maisto tiekimo grandines stiprinti šalyje būtina ir dėl Lietuvos besikeičiančio klimato ir geopolitinės padėties, nes žemės ūkio sektoriaus atsparumas radikaliems maisto aprūpinimo pokyčiams gali būti sėkmingai užtikrintas tik esant įvairialypiam ir glaudžius ryšius su vietos vartotojais palaikančiam žemės ūkiui. Tankus mažmeninės prekybos maisto produktais tinklas miestuose ir pakankamai retas kaimo vietovėse sudarė sąlygas susiformuoti tokiai vartotojų elgsenai, kad dauguma Lietuvos maisto produktų vartotojų juos perka didžiuosiuose prekybos centruose, o ne iš vietinių gamintojų.
2022 m. vykdyta Lietuvos maisto produktų vartotojų apklausa (N-385), kuria siekta nustatyti, kokią įtaką jų pirkimo ir vartojimo įpročiams padarė Covid 19 pandemija. Atsižvelgiant į pirkimo ir vartojimo įpročių požymius nustatyta, kad daugumos respondentų (apie 72 proc.) įpročiai dėl pandemijos nesikeitė. Daugiau nei 42 proc. pradėjo dažniau vartoti namuose pagamintą maistą, 29 proc. ruošiant patiekalus pradėjo daugiau dėmesio skirti patogumui ir paprastumui, o 21 proc. - dažniau rinkosi sezoninį maistą.
Dėl pandemijos rečiau pradėta pirkti ir vartoti „pusfabrikačius“ (30,4 proc.), užsisakyti maistą į namus (28,6 proc.), didesnis dėmesys skiriamas maisto produktų ekologiškai pakuotei (11 proc.). Šiek tiek mažiau nei trečdalio vartotojų pirkimo ir vartojimo įpročiams pandemija įtakos turėjo. Jie pradėjo dažniau vartoti sveikatai palankius (23,4 proc.) ir augalinės kilmės maisto produktus (18,7 proc.). Pandemija darė įtaką apsipirkimo galimybių kaitai, vietos ūkininkai plėtojantys trumpąsias tiekimo grandines ir jų produkcijos vartotojai sparčiai persiorientavo iš tiesioginio kontakto į nuotolinį.
Socialiniai tinklai (pvz., „Facebook“) tapo galimybe palaikyti ir stiprinti ūkininkų, gamintojų ir vartotojų santykius. Lygiagrečiai keitėsi ir vietos maisto gamintojų, pardavėjų sprendimai. Jie tapo labiau orientuoti į vartotojų poreikius ir besikeičiančias išorines sąlygas. Pvz., dėl judėjimo apribojimų pandemijos metu kai kurie respondentai neteko galimybės įsigyti vietos maisto produktų, nes jų nebuvo vartotojų gyvenamojoje vietovėje, tačiau buvo kitame (kaimyniniame) rajone į kurį nuvykti nebuvo galima. Tai paskatino žemės ūkio produkcijos gamintojus perdirbti produkciją, įvairinti asortimentą ir pardavimo būdus, tobulinti logistiką.
Parengė VDU Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkės,
EIP veiklos grupės „InnoFood Hub“ tyrėjos dr. Gintarė Vaznonienė, dr. Vilma Atkočiūnienė
Straipsnis skelbtas: „Ūkininko patarėjas“, 2022-09 10 Nr. 103 (4397)
