Vietos maistas ir trumposios tiekimo grandinės

sveikatai palankios mitybos ir tvarios aplinkos pagrindas

Tvarios maisto tiekimo grandinės ir kaip nepaklysti tarp prioritetų

Pasvarstykime ar tvarus maisto tiekimo grandinių vystymas gali padėti sukurti stabilias, labiau valdomas rinkas? Prioritetų daug, o kuris svarbiausias? Formuojant ir įgyvendinant ūkininkavimo strategijas nuolatos kyla klausimų, susijusių su prioritetais formuluojant tikslus. Kas yra svarbiau: siekti ekonominio efektyvumo ar maksimaliai tenkinti vietos vartotojų ir visuomenės poreikius, gaminti daugiau žemės ūkio produkcijos ar tausoti išteklius ir pereiti prie beatliekės gamybos, rūpintis gamtine aplinka ir pan.? Susiduriama su iššūkiais, kurie kyla iš tvaraus vystymosi tikslų integralumo, didelių gamybos kaštų, žemės ūkio veiklos rizikos. Juk ši ekonominė veikla labiau nei kitos priklauso nuo gamtinių, žmogiškųjų ir žmogaus sukurtų išteklių. Ypač sunku smulkiesiems ūkininkams. Jų tik nedidelė dalis aktyviai dalyvauja vertės kūrimo grandinėje, yra kooperuoti ir turi didesnę derybinę galią. Trumpalaikės sutartys tarp pirminės žemės ūkio produkcijos tiekėjų ir supirkėjų, vienašališkas žaliavinės produkcijos supirkimo kainų keitimas taip pat yra pasekmė mažos ūkininkų, žaliavos gamintojų, derybinės galios. Pasitaiko konfliktų tarp ūkininkų, žemės ūkio produkcijos perdirbėjų, prekybininkų bei žemės ir maisto ūkio politikos formuotojų, nuopuolių ir krizių versle. Tačiau iššūkiai gali būti geriau valdomi organizacinėmis, teisinėmis ir politinėmis priemonėmis. Galima sukurti labiau valdomas rinkas Stabilesnes, labiau valdomas rinkas, kai vietos ūkininkai turi didesnių derybinių galių ir aktyviai dalyvauja visoje vertės kūrimo grandinėje, galima sukurti plėtojant trumpąsias maisto tiekimo grandines (TMTG). Trumposios grandinės yra akivaizdžiausias vertikaliosios kooperacijos ir vertės vartotojui pavyzdys. Tai viena dažniausiai taikomų strategijų plėtojant smulkius ir vidutinius ūkius Vakarų Europoje. Kokiomis formomis ūkiuose, kiekvienoje šalyje jos funkcionuoja, lemia daug ir skirtingų veiksnių. Siekiant kuo geresnių pardavimų turi būti taikoma ne viena forma ir ne vienas verslo, rinkodaros modelis. Įvairių pardavimo formų derinimas sukuria geriausius šių grandinių vystymo sinerginius efektus. Drauge skatinama sinergija su kitais sektoriais, svariai prisidedama prie vietos ekonomikos augimo. Tikslas pasiekiamas, bet yra sąlyga Tvarus TMTG vystymasis tampa svarbiausiu tikslu. Jis tampa pasiekiamas, kai ūkininkai bendradarbiauja ir kooperuojasi. Organizuojamas vietoje užaugintų ir perdirbtų, biologiškai vertingų maisto produktų pardavimas per daug nuo gamybos ūkio nenutolusioje teritorijoje leidžia ūkininkams geriau atliepti vartotojų ir visuomenės poreikius, sumažinti maisto mylias ir transportavimo kaštus. Kooperacija su kitais ūkiais gali padėti plėsti vietos produktų asortimentą, aptarnauti daugiau vartotojų grupių (segmentų) ir sumažinti ne tik transportavimo, bet ir kitus kaštus produkto vienetui. Drauge atsiranda kitos naudos – sumažėja anglies dvideginio teršalų, energijos suvartojimas, mažinamas atliekų kiekis. Pavyzdžiui, ūkiai, kurie užsiima uogų perdirbimu, dalį produktų gamina be atliekų, išspaudose ir lapuose esančias biologiškai vertingas medžiagas panaudodami naujų, aukštesnės vertės produktų ir pašarų gamybai. Perdirbant šaltalankių šakeles ir lapelius, išdžiovinant šaltalankių išspaudas galima gauti papildomų pajamų. TMTG strategija taip pat gali padėti optimizuoti dirvožemio agrocheminių rodiklių parametrus mažinant dirvožemio biodegradacijos procesus, didinant dirvožemio biologinį aktyvumą. Būtina persiorientuoti – kaip? Suderinti tokius iš pažiūros prieštaringus tikslus yra sudėtinga. Būtina persiorientuoti, taikyti naujus kooperacijos ir vertės vartotojui kūrimo principus. Kooperuota maisto produktų vertės grandinė apima seką abipusiai naudingų funkcijų ir veiklų, kurios padeda kurti partnerystės ryšius tarp visų maisto produkto gamybos, pardavimo ir vartotojų bei kitų proceso dalyvių. Kiekvienas maisto produktų vertės grandinės dalyvis pagal savo tiesiogines funkcijas ir interesus prisideda ir dalijasi informacija, žiniomis, įgūdžiais ir patirtimi, siekdami pagerinti galutinį produktą, jo prieinamumą, geriau patenkinti vartotojų ir visuomenės poreikius. Kooperacijos principais funkcionuojančios trumposios grandinės gali padėti subalansuoti produktų pasiūlą ir paklausą tam tikroje geografinėje erdvėje. Kooperacija veikia kaip „greitintuvas“, galintis padėti skaitmeninti pardavimų procesą, rasti kompromisą tarp gamintojo ir vartotojo poreikių, užtikrinti partnerystės su įvairiomis vartotojų grupėmis (namų ūkiai, viešasis sektorius, viešbučiai, restoranai ir kavinės) gyvybingumą, verslo mokumą ir likvidumą, maisto produktų vertės bendrakūros procesą, pagalbą reaguojant į klimato kaitos pokyčius ir mikrobendruomenių poreikius. Ir dar kelios pastabos Ypač svarbu analizuoti vykdomas veiklas ir verslo procesus bei juos vertinti, kad būtų išvengta vertės nekuriančių procesų ar paslaugų, nesąžiningos veiklos. Būtina formuoti rizikos fondus. Kooperacija padeda užtikrinti TMTG vystytojų (su)gebėjimą greitai atgauti fizines ir dvasines jėgas, absorbuoti sukrėtimus ir neramumus atliekant tas pačias funkcijas, palaikant organizacinę struktūrą ir grįžtamąjį ryšį. Bendradarbiaujant lengviau palaikyti veiklos dinamiškumą, plėsti ir gilinti produktų asortimentą, auginti pardavimus, nes jungiamos naujos veiklos. Prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, VDU ŽŪA Bioekonomikos plėtros fakulteto Verslo ir kaimo plėtros vadybos katedra Turinys: Ūkininko patarėjas
atgal