Maisto švaistymo mažinimas

Maisto praradimai visoje tiekimo grandinėje

Lietuvoje kiekvienais metais vien namų ūkių lygmenyje vienam gyventojui susidaro apie 76 kg maisto atliekų. Tai yra svarbu žinant ir tai, kad Lietuvoje 2020 m. į skurdo rizikos grupę pateko beveik 21 % gyventojų. Tačiau kartu yra svarbu galvoti, kaip organizuoti visą maisto auginimo, gamybos ir suvartojimo procesą taip, jog maistas neatsidurtų ties išmetimo riba, be to, maistas, kurio nebegalima valgyti, vis tiek būtų panaudotas kitiems tikslams. Maisto švaistymu vadinamas ir maisto praradimas jį auginant, gaminant, pervežant, ir nesunaudoto maisto išmetimas. Maisto švaistymas yra aktualus visoje maisto tiekimo gandinėje.

Didžiausi praradimai – augalininkystėje

Mokslininkai (Žemės ūkio ministerijos užsakymu atlikta studija „Maisto švaistymo ir maisto praradimų visoje maisto tiekimo grandinėje lygio ir priežasčių nustatymas bei rekomendacijų parengimas“, 2021) siekdami nustatyti maisto praradimų apimtis Lietuvos pirminėje gamyboje, apklausė 408 šalies ūkininkus, auginančius baltagūžius kopūstus, morkas, svogūnus, burokėlius, bulves, obuolius, braškes, kviečius, rugius, jautieną, kiaulieną, avieną, paukštieną ir pieną. Taip pat apklausti 4 šiltnamių produkcijos (agurkų ir pomidorų) augintojai. Iš viso pirminėje gamyboje buvo nustatyti šešiolikos žemės ūkio ir maisto produktų nuostoliai. Didžiausi maisto nuostoliai susidaro auginant lauko daržoves (burokėlius, svogūnus, morkas, baltagūžius kopūstus) ir bulves. 2019 m. duomenimis, maisto praradimų apimtys augalininkystėje sudarė 67 tūkst. t, o gyvulininkystėje – 2,4 tūkst. t. Kaip dažniausia priežastis, kodėl maistui buvo nepanaudotas visas augalininkystės produkcijos derlius, ūkininkai įvardijo sandėliavimo nuostolius ir puvimą bei produkcijos neatitikimą pirkėjų reikalavimams. Tam tikra dalis augalininkystės produkcijos derliaus liko nenuimta daugiausia dėl nepalankių oro sąlygų. Gyvulininkystės produkcijos augintojai nurodė, kad dažniausia priežastis, kodėl jų ūkiuose nugaišo gyvuliai – įvairios ligos ir laukinių gyvūnų užpuolimas. Pienas daugiausia buvo prarastas dėl melžimo nuostolių, taip pat dėl antibiotikų likučių, gyvūnų ligų.

Mažiausius nuostolius patiria grūdų gamybos įmonės

Tiriant maisto praradimų apimtis ir rizikas maisto pramonėje, apklausos metu buvo vertinami maisto praradimai ir jų kiekis visuose gamybos etapuose, prarastų maisto produktų panaudojimo būdai, taip pat priežastys, lemiančios maisto praradimus maisto pramonėje, ir kt.
Apklausos anketas užpildė 10 pieno produktų gamybos įmonių, kurių metinės pajamos sudarė beveik 45 proc. visų tiriamo sektoriaus įmonių pajamų. Apklausos metu nustatyta, kad patirti maisto praradimai (daugiausia jų – gamybos metu) sudaro 0,03 proc. metinės produkcijos apimties.
Daug daugiau maisto praradimų patiria mėsos produktų gamybos įmonės – jie sudaro 0,2 proc. metinės produkcijos apimties. Tyrėjai apklausė 6 įmones, kurių metinės pajamos sudarė beveik 50 proc. visų tiriamo sektoriaus įmonių pajamų. Nustatyta, kad net 98 proc. maisto šiame sektoriuje išmetama į sąvartynus ir tik vos 2 proc. panaudojama gyvūnų pašarui.
Apklausos anketas užpildė ir 9 grūdų produktų gamybos įmonės, kurių metinės pajamos sudaro 99 proc. visų tiriamo sektoriaus įmonių pajamų. Tyrėjai nustatė, kad maisto praradimai čia sudaro tik 0,02 proc. metinės produkcijos apimties. Net 99 proc. gamybos procese susidarančių maisto praradimų čia panaudojama gyvūnų pašarui, visa kita – kompostavimui.
Gėrimų gamyboje (apklaustos 2 įmonės) praradimai, kurie sudaro 0,04 proc. metinės produkcijos apimties, įvyksta grąžinus neparduotą produkciją, jai sudužus ir kt.

Vaisių ir daržovių perdirbimo bei konservavimo sektoriuje patirti maisto praradimai sudaro 0,2 proc. metinės produkcijos apimties. Svarbiausios priežastys, dėl kurių susidaro maisto praradimai, yra estetiniai ir kokybės trūkumai, pakuotės neatitikimas reikalavimams, produktų susigadinimas jiems išsipylus, pabirus, nukritus, sudužus, taip pat pakuotės defektai, naujų produktų testai. Apklaustos dvi įmonės patvirtino, kad jos visus maisto praradimus utilizuoja.

Tačiau pačius didžiausius praradimus maisto pramonėje patiria duonos ir pyrago gaminių, miltinių produktų gamintojai. Apklausus 3 įmones, paaiškėjo, kad jų patirti maisto praradimai sudaro net 1,8 proc. metinės produkcijos apimties. Svarbiausi maisto praradimai – tai perdirbimo atliekos ir likučiai bei naujų produktų testai.

Mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėse maisto praradimais laikomi maisto produktai, kurie patenka į prekybą, tačiau neparduodami dėl sugedimo, pažeidimo arba neatitikimo reikalavimams. Praradimais nėra laikomi produktai, kurie atiduodami Maisto bankui, labdarai ar parduodami patiriant finansinių nuostolių (pvz., žemesnė kokybė už mažesnę kainą).

Maistas, įveikęs visus tiekimo grandinės pavojus ir nupirktas vartotojo, vis dar gali atsidurti šiukšlių dėžėje. Kaip tik namų ūkio grandyje yra sunkiausia taikyti kokius nors įpareigojimus ar įkalbinėjimus. Tačiau trumpųjų maisto tiekimo grandinių vystytojai svariai gali prisidėti padedant namų ūkiams planuoti maisto kiekius ir taikant savo ūkiuose beatliekinės gamybos strategiją.

Parengta pagal straipsnį „Tiriami maisto praradimai visoje jo tiekimo grandinėje“, LRŽŪM

https://zum.lrv.lt/lt/naujienos/tiriami-maisto-praradimai-visoje-jo-tiekimo-grandineje