Vietos maistas ir trumposios tiekimo grandinės

sveikatai palankios mitybos ir tvarios aplinkos pagrindas

Derliaus kokybės ir nuostolių valdymas

Augalinės žaliavos kokybės išsaugojimo problemos

Augalinės žaliavos ir jos kokybės išsaugojimas yra sudėtingas ir atsakingas žemės ūkio produktų derliaus dorojimo etapas. Teigiama, kad Europoje per metus derliaus nuėmimo-sandėliavimo-pirminio paruošimo etape vidutiniškai netenkama apie 13…19 proc. vaisių ir daržovių, apie 9…11 proc. sėklų (grūdų) derliaus.
Visiškai išvengti nuostolių yra neįmanoma. Svarbu išvengti nepagrįstų masės nuostolių, o taip pat su minimaliais praradimais išsaugoti augalinės žaliavos prekinę ir biologinę vertę. Tai nesudėtinga tik iš pirmo žvilgsnio. Nuėmus žemės ūkio produktų derlių ir sukrovus jį į sandėlius, sukuriama savarankiška ekologinė sistema.

Principinė sandėliuojamos augalinės žaliavos ekologinės sistemos schema

Suformuotos ekologinės sistemos svarbiausia sudėtinė dalis yra, žinoma, pati augalinė žaliava. Sandėliuojant ji veikiama fizinių, cheminių bei biologinių veiksnių. Santykiai su biologiniais veiksniais – gyvais organizmais (mikroorganizmais, nariuotakojais ir kitais kenkėjais), kurie yra organinės medžiagos „vartotojai“ ir maitinasi sandėliuojama produkcija, dažniausiai yra tam tikroje ramybės būklėje. Tuo metu temperatūra, drėgnumas ir kiti negyvosios aplinkos veiksniai augalinės žaliavos sandėliavimo erdvėje lėtai, bet nuolat keičiasi. Bet koks didesnis jų pokytis gali paskatinti gyvų organizmų gyvybingumą ir tapti gedimų bei patiriamų nuostolių priežastimi. Todėl sandėliuojant augalinę žaliavą yra svarbu sukurti produktų ir juos supančios gyvosios aplinkos gyvybingumą slopinančias laikymo sąlygas, išlaikyti jas kuo stabilesnes.
Augalinė žaliava (produktai), mikroorganizmai ir kitos sudėtinės sampilo dalys suformuoja sandėliuojamos augalinės žaliavos biologinį aktyvumą. Sampile vyksta procesai, kurių metu oksiduojamos augalinėje žaliavoje sukauptos organinės medžiagos ir į aplinką išskiriama šiluma. Ji didina sandėliuojamos žaliavos (produktų) temperatūrą, jos biologinį aktyvumą ir sandėliavimo metu patiriamus masės bei kokybės nuostolius.

Augalinės žaliavos (produktų) biologinis aktyvumas

Ką tik nuimtoje augalinėje žaliavoje (produktuose) drėgnumas gali siekti 80 proc. ir daugiau. Išimtis yra sėklos (grūdai). Jų drėgnumas nuimant derlių yra ne didesnis kaip 30-36 proc.. Aukštas drėgnumas lemia didelį žaliavos biologinį aktyvumą. Priklausomai nuo augalinės žaliavos (produktų) rūšies ir aplinkos sąlygų, svarbiausia biologinio aktyvumo priežastimi gali būti pati augalinė žaliava (produktai) arba joje esantys mikroorganizmai. Ypač dideliu biologiniu aktyvumu išsiskiria lapai, žiedynai ir kita žolinė augalinė žaliava.

 

Parengė doc. dr. Egidijus Zvicevičius

 

TMTG derliaus kokybės valdymas

prof. dr. Dalius Serafinas, Kvalitetas

Derliaus kokybė, jo biologinė vertė priklausys nuo to, kaip buvo parinktos kultūros pagal išskirtines dirvos savybes ir tos vietos unikalias savybes, kokie darbai atlikti prieš sėją, sėjos metu, pasėlių priežiūros, derliaus nuėmimo metu ir po jo.

Kiekvienoje iš išvardintų veiklų sprendimai ir veiksmai yra nulemti agronomijos, agrotechnikos, technologijos, ekonominių ir ekologinių aspektų.
1. Žemės ūkio kultūrų parinkimas. Renkantis pagal didžiausią galimą biologinę vertę, reiktų atsižvelgti kokioje dirvoje pasirinkta kultūra geriausiai dera, kaip reljefo savybės (šlaitas, slėnis, kalva ir pan.) nulemia augimo sąlygas. Ekonominis kriterijus, renkantis kultūrą dažnai yra kaip prioritetinis, tačiau jis retai atspindi biologinę auginamos kultūros vertę – skaičiuojamos vidutinės pajamos iš vieno hektaro, o ne pilnavertei mitybai reikalingų maisto medžiagų kiekiai iš vieno ha. Daugėja pirkėjų, kurie produktus renkasi pagal maistinę vertę, tačiau tai nėra dominuojanti dauguma – reikalingas visapusiškas vartotojų ir gamintojų švietimas, aktyvus tiesioginis bendravimas sveikatai palankaus maisto šventėse, parodose, edukacijos renginiuose, švietimo įstaigose. Tradiciniais vadinami patiekalai dažniai stokoja augalų, turinčių padidintus kiekius žmogui reikalingų maistinių medžiagų. Todėl reikalingas aktyvus dietologų ir kulinarų įsitraukimo. Įtakos biologiškai vertingų kultūrų paklausai ir pasirinkimui turi ir mitybos „mados“ – žaliavalgystė, veganų ir kiti.

2. Dirvos parinkimas, išsaugojimas ir gerinimas. Derinant kultūras su dirvožemiu siekiama išsaugoti dirvos struktūrą, užtikrinti tinkamą cheminę ir mikrobiologinę sudėtį, kas nulemia gerą derlingumą ir aukštą biologinę maisto vertę. 2021-11-17 dieną patvirtintoje ES 2030 m. Dirvožemio strategijoje teigiama: „Dirvožemis yra geros būklės tuomet, kai jo cheminė, biologinė ir fizinė būklė yra gera, todėl jis gali nuolat teikti kuo daugiau šių ekosisteminių paslaugų:
• užtikrinti maisto ir biomasės gamybą, be kita ko, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose;
• sugerti, kaupti ir filtruoti vandenį, transformuoti maisto ir kitas medžiagas ir taip apsaugoti požeminio vandens telkinius;
• suteikti pagrindą gyvybei ir biologinei įvairovei, įskaitant buveines, rūšis ir genus;
• atlikti anglies kaupiklio funkcijas;
• suteikti fizinį pagrindą žmonėms ir jų vykdomai veiklai ir teikti kultūros paslaugas;
• atlikti žaliavų šaltinio funkcijas;
• saugoti geologinį, geomorfologinį ir archeologinį paveldą“ (ES 2030 m. Dirvožemio strategija, 2021).
Ši strategija paremta priemonių planais ir finansuojamomis programomis, todėl bus remiami tie ūkiai, kurie atsakingai elgiasi su dirvožemiu.
Dirvožemio funkcijos turi didelę įtaką žmonių sveikatai: „Dirvožemio biologinė įvairovė labai padeda užtikrinti žmonių sveikatą. Nuo tada, kai iš dirvožemio grybelio buvo išgautas penicilinas, dirvožemio mikrobų gaminami antibiotikai padėjo išgelbėti milijonų žmonių gyvybę (Brevik et al. , 2020). Pastaruoju metu tam tikros dirvožemio bakterijos padėjo pasiekti proveržį kuriant labai reikalingus naujus antibiotikus (Brevik et al. , 2020). Iš dirvožemio grybelio sukurta keletas cholesterolio kiekį mažinančių vaistų. Įrodyta, kad geros būklės miško dirvožemyje dažnai žaidžiančių vaikų imuninė sistema yra stipresnė. Pagal principą „Viena sveikata“ (One Health, 2017) aiškiai pripažįstama, kad gera planetos būklė glaudžiai susijusi su žmonių ir gyvūnų sveikata. Jei paveikiama viena grupė, tai turi įtakos gerai kitų grupių būklei: pavyzdžiui, kuo geresnė dirvožemio maisto medžiagų ir mikroelementų pusiausvyra, tuo maistingesnis yra maistas. Daugelis dirvožemio mikroorganizmų yra stiprūs sąjungininkai kovojant su tarša, nes jie gali suardyti sudėtingus teršalus ir nemokamai atlikti biologinį valymą. Be to, kuo geresnės būklės ir švaresnis yra dirvožemis, tuo švaresni mūsų vandens ištekliai ir oras, kuriuo kvėpuojame (Wall and Six, 2015). Įrodyta, kad dirvožemio grybiena yra labai svarbi išlaikant geros būklės miškus, nes medžiams sudaromos sąlygos dalytis maisto medžiagomis ir vandeniu ar perduoti pavojaus signalus (Pickles et al., 2017).“
Žinių apie dirvožemio kokybę ir naudą sveikatai trūkumas kaimo vietovėse lemia jo kokybės praradimą ir su tuo susijusį biologinės maistinės vertės mažėjimą. Kita priežastis – dominuoja nepritaikyta technika pažangioms technologijoms (pvz., beariminei).

3. Sėja. Tinkamas įsėlių ir posėlių naudojimas.
ES atlygina ūkininkams už gamtos išteklių saugojimą ir viešųjų gėrybių teikimą.
ES šalys žalinimui turi skirti 30 % savo pajamų paramos.
Naujoji 2023–2027 m. bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) patvirtinta 2021 m. birželio mėn. ji bus pradėta įgyvendinti 2023 m. sausio 1 d. BŽŪP prisidės prie Europos žaliojo kurso tikslų įgyvendinimo, bus įdiegtos ekologinės sistemos, kurios suteiks daugiau paskatų taikyti klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio praktiką. Todėl dabar svarbu naudoti posėlius, gerinančius dirvos kokybę, pereinant prie ekologinio ūkininkavimo. Taip pat įsėliams pasirinkti aukštos biologinės vertės maistinius augalus.(Tvarus žemės naudojimas. Europos komisija (Tvarus žemės naudojimas…, 2021).

4. Pasėlių priežiūra. Ekologinių ir biologinių preparatų naudojimas praturtinant dirvą ir maitinant augalus bei juos saugant nuo ligų ir kenkėjų.
XXI a. trečiajame dešimtmetyje biologinės pasėlių priežiūros priemonės vis plačiau naudojamos Europoje. Jos naudojamos kaip biotrąšos, biostimuliatoriai, biologinės kenkėjų kontrolės priemonės. Augalų biostimuliatorius – produktas, stimuliuojantis augalų mitybos procesus nepriklausomai nuo produkte esančio maisto medžiagų kiekio, kurio vienintelė paskirtis – pagerinti vieną ar daugiau iš šių augalo arba augalo rizosferos savybių: a) maisto medžiagų įsisavinimo efektyvumą; b) atsparumą abiotiniam stresui; c) kokybines savybes; d) izoliuotų maisto medžiagų prieinamumą dirvožemyje arba rizosferoje. Šios savybės apibrėžtos nuo 2022 m. liepos 16 dienos Europos sąjungoje įsigaliosiančiame naujame Reglamente (ES) 2019/1009, kuriuo nustatomos ES tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai taisyklės (Saugios ir veiksmingos trąšos…, 2021).
Šis Reglamentas taip pat taikomas: neorganinėms, organinėms-mineralinėms, organinėms trąšoms;
dirvožemį gerinančioms medžiagoms; kalkinimo medžiagoms; auginimo terpei; inhibitoriams; tręšiamųjų produktų mišiniams.
Platesniam ekologinių ir biologinių priemonių naudojimui trukdo aukštos kainos, kompetencijos ir priemonių trūkumas.

5. Derliaus nuėmimas. Tinkamos brandos pasiekimas. Maistinių medžiagų kiekis iki 10 kartų skiriasi priklausomai nuo pasiektos brandos. Tai akivaizdžiai matosi Lietuvos mokslininkų atliktuose tyrimuose (Kukauskaitė, 2018).

PAV

Raudonai yra apibrėžti mažesni maistinių medžiagų kiekiai, esant kelioms savaitėms prieš pilną vaisiaus brandą (žaliai apibrėžti maistinių medžiagų kiekiai.

Literatūra
ES 2030 m. Dirvožemio strategija (2021): https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52021DC0699&from=EN
Brevik et al. (2020), Soil and human health: current status and future needs.
Yu Imai et al. (2019), A new antibiotic selectively kills Gram-negative pathogens
Koncepcija „Viena sveikata“ (who.int). https://www.who.int/news-room/questions-and-answers/item/one-health
Wall and Six (2015), Give soils their due.
Pickles et al. (2017), Mycorrhizal Networks and Forest Resilience to Drought. Mycorrhizal Mediation of Soil, p. 319–339
ES 2030 m. Dirvožemio strategija (2021): https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52021DC0699&from=EN
Tvarus žemės naudojimas (žalinimas): https://ec.europa.eu/info/food-farming-fisheries/key-policies/common-agricultural-policy/income-support/greening_lt
Saugios ir veiksmingos trąšos ES rinkoje (nuo 2022 m.): https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=LEGISSUM:4406079
Kukauskaitė Airida (2018). Paprastojo erškėčio (rosa canina l.) ir miškinio erškėčio (rosa majalis herrm.) vaisių vaistinių augalinių žaliavų askorbo rūgšties, karotenoidų ir polifenolinių junginių fitocheminis tyrimas. https://www.lsmuni.lt/cris/bitstream/20.500.12512/100785/1/Airida%20Kukauskait%c4%97.pdf