Auginimas

Pluoštinės (sėjamosios) kanapės (Cannabis sativa L.) auginimo rekomendacijos
ekologinėje žemdirbystės sistemoje

Sėjamosios (pluoštinės) kanapės (Cannabis sativa L.) augalų deklaruotas plotas 2019 m. sudarė 9182,03 ha, iš kurių 1005,14 ha jos buvo auginamos ekologiškai pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklių reikalavimus. Tai sudarė 10,95 proc. nuo viso sėjamosios kanapės deklaruoto ploto Lietuvoje. Pagal 2020 m. deklaruotų žemės ūkio augalų plotų duomenis sėjamosios kanapės plotas Lietuvoje sumažėjo iki 5277,74 ha.
Sėjamosios (pluoštinės) kanapės (Cannabis sativa L.) tapo perspektyviu žemės ūkio augalu Lietuvos ekologinėje žemdirbystės sistemoje.
Lietuvoje, pagal Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymo nuostatas, galima auginti tik sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) rūšies veislių augalus, kurių išdžiovintoje medžiagoje tetrahidrokanabinolio (THC) yra ne daugiau kaip 0,2 procento ir kurie auginami vien tik pramoniniams tikslams (pluoštui ir sėkloms) arba sodininkystei. Pluoštines kanapes galima auginti tik atvirame grunte.
Sėjamosios (pluoštinės) kanapės (Cannabis sativa L.) auginimas ekologinėje žemdirbystės sistemoje nėra plačiai tirtas ir dėl to iškyla nemažai klausimų.
Norint išauginti gerus ekologiškos pluoštinės kanapės augalų derlius reikia parinkti jų auginimui tinkamus dirvožemius, sėjomainą, veisles, auginimo agrotechniką, kanapių augalus tinkamai aprūpinti maisto medžiagomis, parinkti reikiamą augalų apsaugos sistemą ir t.t.

Veislės. Ekologinės gamybos ūkiuose galima auginti sėjamųjų kanapių (Cannabis sativa L.) veisles, kurios yra įtrauktos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą arba į ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrą katalogą. Nacionaliniame 2020 m. augalų veislių sąraše yra įtraukta vienintelė sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) veislė – ‘Austa SK’. ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrame kataloge 2020 m. yra registruotos 68 sėjamosios kanapės (Cannabis sativa L.) veislės (2011 m. buvo registruotos 44 veislės). Galima sėti tik sertifikuotą sėklą.
Auginimo agrotechnika. Dirvos paruošimas kanapių sėjai priklauso nuo priešsėlio. Literatūroje nurodoma, kad sėti kanapes reikia tuomet, kai sėklos įterpimo gylyje dirvos temperatūra pasiekia 8–10 ºC. Tokiose dirvose kanapės sudygsta per 8–10 dienų. Sėklas įterpti geriausia 3–4 cm gyliu. Auginant kanapes sėklai patariama sėti 45–60 cm tarpueiliais, o auginant pluoštui tarpueilių plotą galima mažinti iki 7,5–10,0–12 cm. Auginant plačiais tarpueiliais gali iškilti piktžolių stelbimo problema ir piktžoles tarpueiliuose reiks naikinti. Sėklos norma rekomenduojama auginant kanapes sėklai 10–15 kg ha-1, o pluoštui 50–70 kg ha-1 norma.

Augalų apsauga. Ekologinės gamybos ūkiuose augalų apsaugos produktų naudotojai privalo naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus augalų apsaugos produktus, kurių veikliosios medžiagos yra nurodytos reglamento (EB) Nr. 889/2008 II priede. Registruotų Lietuvos Respublikoje augalų apsaugos produktų, kurių veikliosios medžiagos nurodytos reglamento (EB) Nr. 889/2008 II priede, sąrašas skelbiamas VATŽŪM (Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos) interneto svetainėje adresu www.vatzum.lt.
Išimtis taikoma remiantis 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 dėl augalų apsaugos produktų pateikimo į rinką ir panaikinančio Tarybos direktyvas 79/117/EEB ir 91/414/EEB (OL 2009 L 309, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 652/2014 (OL 2014 L 189, p. 1), 28 straipsnio 2 dalies a ir b punktais. Remdamasi reglamento (EB) Nr. 1107/2009 53 straipsniu, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos gali leisti tiekti rinkai laikinai ne ilgesniam kaip 120 dienų laikotarpiui ir Lietuvos Respublikoje neregistruotą, tačiau kitoje ES valstybėje narėje pripažintą ir leistiną naudoti ekologinėje gamyboje augalų apsaugos produktą, tik jeigu visos produkto veikliosios medžiagos yra nurodytos reglamento (EB) Nr. 889/2008 II priede. Leidimai išduodami Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka.
Norint tai taikyti pradžioje reikia išsiaiškinti kokios konkrečios ligos ar kenkjai pradėjo plisti sėjamosios kanapės pasėlyje. Tai išsiaiškinus savarankiškai ar su konsultantų pagalba, reikia kitose ES šalyse susirasti biologines augalų apsaugos priemones, tinkamas ir efektyvias prieš nustatytą ligą ar kenkėją. Tuomet jas galima įsigyti ir naudoti ekologiškų sėjamųjų kanapių pasėliuose.
Kanapių poreikis maisto medžiagoms. Lenkijos mokslininkų duomenimis, išauginant 600 kg ha-1 sėklų derlių ir 4-6 t ha-1 stiebų sausąją biomasę iš dirvos išnešama 140 kg ha-1 N, 70 kg ha-1 P ir 120 kg ha-1 K. Pagal Lenkijos mokslininkų rekomendacijas, auginat pluoštui sėklines kanapes jų tręšimo norma turi būti N80-90, P2O5 100, K2O 150-180 kg ha-1, o augianat sėklai N90-120, P2O5 70-100, K2O 100-140 kg ha-1. Maisto medžiagų santykis (N:P:K) turėtų būti: auginant pluoštui: 1:0,7:1,5, o auginant sėklai: 1:0,8:1.
Norint tikėtis didelio ir stabilaus sėjamųjų kanapių derliaus bei geros jos kokybės, ekologiškas kanapes būtina tręšti sertifikuotomis trąšomis. To nedarant dirvožemyje mažės judriojo fosforo ir kalio bei dirvožemyje prasidės degradacijos procesai.
Sėjamosios kanapės labai reiklios maisto medžiagoms. Jas auginant iš dirvos išnešami dideli maisto medžiagų kiekiai. Per sėjomainą tą maisto medžiagų trūkumą reikia kompensuoti, kad nevyktų dirvožemių biodegradacijos procesai.

Trąšos ir tręšiamieji produktai. Ekologinėje gamyboje vienas iš pagrindinių reikalavimų yra tai, kad ekologiškai ūkininkaujant dirvožemis negali būti alinamas ir biodegraduoti laike, o jo derlingumas turi tik didėti. Tam turi būti ūkyje parengta atitinkama sėjomainos sistema ir augalų tręšimo planas. Tręšimo planui parengti būtina žinoti ekologinio ūkio dirvožemio agrocheminių savybių rodiklių reikšmes.
Tinkamai naudojant ekologinės gamybos ūkyje leidžiamas trąšas ir dirvos gerinimo priemones galima užtikrinti dirvožemio derlingumo didėjimą, o kartu ir auginamų augalų didesnį derlių ir geresnę jo kokybę.
Ekologinės gamybos ūkiuose tręšimui ar dirvožemio gerinimui leidžiama naudoti tik reglamento (EB) Nr. 889/2008 I priede nurodytas trąšas ir (arba) dirvožemio gerinimo priemones bei dirvožemio gerinimo priemones, sudarytas tik iš mikroorganizmų. Taip pat galima ekologinėje gamyboje naudoti iš šių nurodytų medžiagų pagamintas trąšas, dirvos gerinimo priemones, skystus biologinius preparatus ir kt. produktus, kurie turi būti sertifikuoti ir leidžiami naudoti ekologinėje gamyboje. Lietuvoje, pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklėse patvirtintus reikalavimus, šią veiklą vykdo Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri išduoda trąšų ar dirvožemio gerinimo priemonės tinkamumo naudoti ekologinėje gamyboje patvirtinimus. Šios tarnybos internetiniame puslapyje (http://www.vatzum.lt/lt/veikla/veiklos-sritys/agrochemija/trasos-ir-dirvozemio-gerinimo-priemones/) skelbiamas trąšų ir dirvožemio gerinimo priemonių tinkamų naudoti ekologinėje gamyboje sąrašas.
Dėl dirvožemio gerinimo priemonių, sudarytų tik iš mikroorganizmų, VATŽŪM patvirtinimų neišduoda ir informacijos apie šias dirvožemio gerinimo priemones VATŽŪM interneto svetainėje neskelbia.
Jeigu kurios nors ES valstybės įstaiga, atsakinga už leidimo išdavimą naudoti trąšas ir (arba) dirvožemio gerinimo priemones ekologinėje gamyboje, patvirtino (yra išdavusi sertifikatą, leidimą arba kitokį oficialų patvirtinimo dokumentą), kad tam tikro pavadinimo trąšos ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonės leistinos naudoti ekologinėje gamyboje, VATŽŪM patvirtinimo papildomai nebeišduoda. Ūkio subjektui pateikus VATŽŪM kitos ES valstybės įstaigos išduotą patvirtinimą ir jo vertimą į lietuvių kalbą, VATŽŪM jį paskelbia interneto svetainėje. Siekiant įsitikinti, kad ES valstybės įstaiga turi teisę išduoti patvirtinimą, VATŽŪM gali paprašyti ūkio subjekto pateikti tai įrodančią informaciją.
Ūkininkai iš trąšų ar dirvos gerinimo priemonių pardavėjų, tiekėjų turi reikalauti pateikti jų naudojimo ekologinėje gamyboje tinkamumo dokumentus ir jų kopijas.
Pluoštinės kanapės yra jautrūs augalai dirvožemio agrocheminėms savybėms. Trūkstant kurių nors maisto medžiagų dirvoje, iš karto mažėja kanapių augalų derlingumas ir jo kokybė. Limituojančiu veiksniu būna ta maisto medžiaga, kurios dirvožemyje būna mažiausiai.
Lietuvos dirvožemius suformavo ledynai ir dėl to dirvožemiai yra labai nevienodi pagal maisto medžiagų kiekį juose. Taip pat tam gali turėti įtakos buvę ar esami dirvožemio savybių biodegradacijos procesai. Norint įvertinti ūkio dirvožemių agrochemines savybes, reikia jas išsitirti ir tuomet paaiškės kokių maisto medžiagų stygius yra dirvožemyje.
Pluoštines kanapes galima tręšti tiek leistinomis ekologinėje gamyboje oganinėmis, tiek ir mineralinėmis trąšomis.
Naudojant tręšimui turimą gyvūnų mėšlą, jis turi būti kompostuotas, kad maksimaliai jame būtų sumažintas daigių piktžolių sėklų kiekis. Kompostuotą mėšlą galima naudoti tiek kanapių piešsėliui, tiek tiesiogiai tręšiant kanapes. Tiesiogiai tręšiant kanapes, kompostuotas mėšlas turi būti įterptas iš rudens.
Ūkiuose taip pat galima gaminti kompostus, panaudojant tam ūkyje esamas įvairias organines medžiagas. Ūkiuose kompostai gaminami, bet jų pagaminami nedideli kiekiai ir gamybinių laukų tręšimui jų kiekio nepakanka.
Trūkstant dirvožemyje judriojo fosforo ir kalio rekomenduojama naudoti leistinas ekologinėje gamyboje natūralios kilmės fosforo ir kalio trąšas.
Kalkinimui galima naudoti natūralios kilmės leistinas ekologinėje gamyboje kalkines dirvos gerinimo priemones.
Pluoštinės kanapės vegetacijos metu galima naudoti įvairias sertifikuotas skystas organines trąšas ar biologinius preparatus. Skystomis organinėmis trąšomis ar biologiniais preparatais kanapės vegetacijos metu purškiamas kelis kartus, priklausomai nuo trąšų ir biologinių preparatų rūšies. Nuo trąšų ir biologinių rūšies priklauso ir jų naudojama norma.

Susidariusių bioskaidžių atliekų auginant sėjamasias kanapes tvarkymas. Auginant sėjamasias kanapes, po jų derliaus nuėmimo ir dorojimo, susidaro įvairių rūšių bioskaidžių atliekų. Atliekos, kurias galima kompostuoti, jas būtina sukompostuoti. Kompostavime galima naudoti ūkyje esamų gyvūnų mėšlą, kitas gamybos pocese susidarančias bioskaidžias atliekas.

Dygliuotojo šaltalankio (Hippophae rhamnoides L.) ir raukšlėtalapio erškėčio (Rosa rugosa) auginimas ekologinėje žemdirbystės sistemoje

Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides L.) ir raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa) vertinami dėl savo sudėtyje turimų įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, vitaminų ir daug kitų vertingų organinių ir mineralinių medžiagų, kurios ypač vertingos žmogaus mityboje ir turi įvairiapusę įtaką.
Auginant dygliuotajį šaltalankį (Hippophae rhamnoides L.) ir raukšlėtajį erškėtį (Rosa rugosa) ekologiškai, jų auginimui yra keliami specifiniai reikalavimai, kurių nereikia laikytis juos auginant įprastiniu būdu.

Bendrieji reikalavimai ekologinėje uogininkystėje:
1. Augalų tankis sertifikuotuose plotuose turi būti ne mažesmis:
Dygliuotasis šaltalankis:
• Uogyne, kuriame augalai pasodinti iki 2015 m. balandžio 20 d. – 600 vnt. šaltalankių augalų
1 ha plote;
• Uogyne, kuriame augalai pasodinti nuo 2015 m. balandžio 21 d. – 1000 vnt. šaltalankių augalų 1 ha plote.
Raukšlėtasis erškėtis – 1200 vnt. augalų 1 ha plote.
Jei dygliuotojo šaltalankio ir raukšlėtojo erškėčio augalų tankis uogyne mažesnis, negu nustatyta Ekologinio žemės ūkio taisyklėse, sertifikavimo įstaiga sertifikuojant uogyną įvardija kaip „neatitinka augalų tankio reikalavimų“.
2. Šios Ekologinio žemės ūkio taisyklių nuostatos taikomos tik nuo 2007 m. įveistiems ekologinės gamybos uogynams. Mišriesiems uogynams, neatsižvelgiant į laikotarpį, kada jie įveisti, tačiau kurie yra iki 0,50 ha dydžio imtinai, jos netaikomos.
3. Naujai sertifikuojamų uogynų, kurių plotas didesnis nei 0,50 ha ir kurie įveisti iki 2007 m., Ekologinio žemės ūkio taisyklėse nurodytas tankis turi būti ne mažesnis kaip 2/3.
4. Uogynų tarpueiliai turi būti prižiūrėti, šienaujami, kad nebūtų sėklas subrandinusių piktžolių, arba piktžolės naikinamos kitomis leistinomis ekologinėje gamyboje priemonėmis;
5. Tręšti sertifikuojamus uogynus galima tik leistinomis ekologinėje gamyboje trąšomis;
6. Uogynai turi būti saugomi nuo ligų ir kenkėjų, pagal poreikį naudojant leistinas ekologinėje gamyboje medžiagas.
7. Jei sertifikavimo įstaigos patikros metu nustatoma, kad nesilaikoma šių reikalavimų, sertifikuojant uogynai įvardijami kaip „neatitinkantys technologinių reikalavimų“.
8. Ekologiškame dygliuoto šaltalankio ar raukšlėtojo eršėčio uogyne gautas derlius lyginamas su mažiausiu ekologiškos produkcijos derliumi pagal skirtingas augalų rūšis. Jeigu derliaus kiekis mažesnis, toks laukas įvardijamas, kad jame išaugintas „ypatingai mažas derlius“, o jeigu derliaus kiekio nepateikta arba jis lygus nuliui – toks laukas įvardijamas atitinkamai kaip: „derliaus nėra“ arba „nenuimtas derlius“:
• Dygliuoto šaltalankio uogyne gaunamas derlius turi būti ne mažesnis nei 0,50 t ha-1 uogų;
• Raukšlėtojo erškėčio uogyne gaunamas derlius turi būti ne mažesnis nei 0,10 t ha-1 uogų.

Specialūs reikalavimai dygliuotojo šaltalankio (Hippophae rhamnoides) auginimui ekologinėje gamyboje:
1. Sertifikavimo įstaigai paprašius, pateikiami nuo 2015 m. balandžio 21 d. naujai įsigytų ir pasodintų (arba nuo 2015 m. balandžio 21 d. atsodintų) šaltalankių įsigijimo dokumentai, kuriuose nurodyta šaltalankių veislė. Nuo 2015 m. balandžio 21 d. šaltalankiai turi būti pasodinti dirvoje, įdirbtoje pagal šiems augalams taikomus;
2. Prie jaunų (iki 3 metų) šaltalankių sodinukų yra ne žemesni kaip 0,5 m aukščio kuoliukai. Jeigu iki 3 metų šaltalankių sodinukai yra aukštesni kaip 1 m, kuoliukai neprivalomi;
3. Nuo 2015 m. balandžio 21 d. pasodinti šaltalankiai ekologinės gamybos lauke yra gyvybingi ir pasodinti eilėmis pagal tokią schemą:
– tarpai tarp eilių ne platesni kaip 5 m;
– vyriškų ir moteriškų augalų santykis yra ne mažesnis kaip 1:6;
4. Dygliuotojo šaltalankio tarpueiliuose nėra stambių (senesnių kaip 1 metų) šaltalankių atžalų;
5. Dygliuotojo šaltalankio pokrūmiai šienaujami dvejus metus po pasodinimo ir vėliau juose neturi būti šaltalankius praaugusių piktžolių.

Trąšos ir tręšiamieji produktai. Ekologiškai ūkininkaujant dirvožemis negali būti alinamas ir biodegraduoti laike, o jo derlingumas turi tik didėti. Norint tai pasiekti, ir norint kad dirvožemis nedegraduotų, būtina pastoviai papildyti maisto medžiagų atsargas dirvožemyje. Tai galima padaryti naudojant įvairias trąšas ir dirvos gerinimo priemones, kurios yra leidžiamos naudoti ekologinėje gamyboje. Tręšimo planui parengti būtina žinoti ekologinio ūkio dirvožemio agrocheminių savybių rodiklių reikšmes.
Tinkamai naudojant ekologinės gamybos ūkyje leidžiamas trąšas ir dirvos gerinimo priemones galima užtikrinti dirvožemio derlingumo didėjimą, o kartu ir auginamų augalų didesnį derlių ir geresnę jo kokybę.
Ekologinės gamybos ūkiuose tręšimui ar dirvožemio gerinimui leidžiama naudoti tik reglamento (EB) Nr. 889/2008 I priede nurodytas trąšas ir (arba) dirvožemio gerinimo priemones bei dirvožemio gerinimo priemones, sudarytas tik iš mikroorganizmų. Taip pat galima ekologinėje gamyboje naudoti iš šių nurodytų medžiagų pagamintas trąšas, dirvos gerinimo priemones, skystus biologinius preparatus ir kt. produktus, kurie turi būti sertifikuoti ir leidžiami naudoti ekologinėje gamyboje. Lietuvoje, pagal Ekologinio žemės ūkio taisyklėse patvirtintus reikalavimus, šią veiklą vykdo Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, kuri išduoda trąšų ar dirvožemio gerinimo priemonės tinkamumo naudoti ekologinėje gamyboje patvirtinimus. Šios tarnybos internetiniame puslapyje (http://www.vatzum.lt/lt/veikla/veiklos-sritys/agrochemija/trasos-ir-dirvozemio-gerinimo-priemones/) skelbiamas trąšų ir dirvožemio gerinimo priemonių tinkamų naudoti ekologinėje gamyboje sąrašas. Jeigu kurios nors ES valstybės įstaiga, atsakinga už leidimo išdavimą naudoti trąšas ir (arba) dirvožemio gerinimo priemones ekologinėje gamyboje, patvirtino (yra išdavusi sertifikatą, leidimą arba kitokį oficialų patvirtinimo dokumentą), kad tam tikro pavadinimo trąšos ir (arba) dirvožemio gerinimo priemonės leistinos naudoti ekologinėje gamyboje, VATŽŪM patvirtinimo papildomai nebeišduoda. Ūkio subjektui pateikus VATŽŪM kitos ES valstybės įstaigos išduotą patvirtinimą ir jo vertimą į lietuvių kalbą, VATŽŪM jį paskelbia interneto svetainėje. Siekiant įsitikinti, kad ES valstybės įstaiga turi teisę išduoti patvirtinimą, VATŽŪM gali paprašyti ūkio subjekto pateikti tai įrodančią informaciją.
Naudojant tręšimui turimą gyvūnų mėšlą, jis turi būti kompostuotas, kad maksimaliai jame būtų sumažintas daigių piktžolių kiekis. Kompostuotą mėšlą galima naudoti tiek prieš uogynų įrengimą, tiek tiesiogiai tręšiant jų vegetacijos metu. Tręšiant uogynus kompostais, kompostas turi būti įterptas iš rudens.
Ūkiuose taip pat galima gaminti kompostus, panaudojant tam ūkyje esamas įvairias organines medžiagas. Ūkiuose kompostai gaminami, bet jų pagaminami nedideli kiekiai ir gamybinių laukų tręšimui jų kiekio nepakanka.
Trūkstant dirvožemyje judriojo fosforo rekomenduojama naudoti leistinas ekologinėje gamyboje natūralios kilmės fosforo trąšas.
Kalkinimui galima naudoti natūralios kilmės leistinas ekologinėje gamyboje kalkines dirvos gerinimo priemones.
Dygliuotąji šaltalankį (Hippophae rhamnoides L.) ir raukšlėtajį erškėtį (Rosa rugosa) vegetacijos metu galima nupurkšti įvairiomis sertifikuotomis skystomis organinėmis trąšomis ar biologiniais preparatais. Skystomis organinėmis trąšomis ar biologiniais preparatais vegetacijos metu purškiama kelis kartus, priklausomai nuo trąšų ir biologinių preparatų rūšies. Nuo trąšų ir biologinių rūšies priklauso ir jų naudojama norma. Esant optimaliems dirvožemio agrocheminių savybių rodikliams, jų efektyvumas yra žymiai didesnis.

Parengė doc. dr. Juozas Pekarskas, VDU ŽŪA

Vietos maistas ir trumposios tiekimo grandinės

sveikatai palankios mitybos ir tvarios aplinkos pagrindas

Auginimas

Kontaktai

Rekvizitai

Sekite mus

Rėmėjai