Pagal "Nuo lauko iki stalo" strategiją visapusiškai sprendžiami tvarių maisto sistemų klausimai, nes tvari maisto sistema bus būtina siekiant Žaliojo kurso klimato ir aplinkos tikslų ir padės padidinti pirminės žemės ūkio produkcijos gamintojų pajamas ir ES konkurencingumą. Pertvarka pagal šią strategiją remiama išryškinant naujas galimybes tiek piliečiams, tiek maisto tvarkymo subjektams.
Sprendžiamos problemos ir numatomi tikslai:
Žemės ūkyje naudojami pesticidai didina dirvožemio, vandens ir oro taršą:
• iki 2030 m. 50 proc. sumažinti naudojamų pavojingesnių pesticidų kiekį.
• iki 2030 m. 50 proc. sumažinti naudojamų cheminių pesticidų kiekį ir jų keliamą riziką;
Pernelyg didelis maistinių medžiagų kiekis aplinkoje yra vienas iš svarbiausių oro, dirvožemio ir vandens taršos veiksnių, neigiamai atsiliepiantis biologinei įvairovei ir klimatui:
• iki 2030 m. sumažinti naudojamų trąšų kiekį bent 20 proc.
• ne mažiau kaip 50 proc. sumažinti maistinių medžiagų netekimą, kartu užtikrindama, kad nenukentėtų dirvožemio derlingumas;
Įvertinta, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms, kuris siejamas su žmonėms ir gyvūnams skirtų antimikrobinių vaistų vartojimu kasmet ES pražudo 33 000 žmonių.
• Iki 2030 m. Komisija 50 proc. sumažins antimikrobinių medžiagų, naudojamų ūkiniams ir akvakultūros gyvūnams, pardavimo apimtį;
Ekologinis ūkininkavimas yra aplinką tausojanti praktika, kurią reikia plėtoti.
• iki 2030 m. ekologiniai ūkiai sudarys 25 proc. visų ūkių.
Siekiant tvarios maisto sistemos pertvarkos Europos Komisija (EK) numato pereinamą etapą, kurios tikslai ir priemonės bus:
• Sukurti sveikos mitybos aplinką, kurioje būtų paprasta pasirinkti sveiką ir tvarią alternatyvą (Įvertinta, kad 2017 m. ES daugiau kaip 950 000 mirčių sukėlė nesveika mityba (viena iš penkių). Sveika ir pirmiausia augalinė mityba mažina gyvybei pavojingų ligų riziką ir mūsų maisto sistemos poveikį aplinkai.
• Bus parengtas tvarią maisto sistemą reglamentuojančio teisės akto pasiūlymas. Po plataus masto konsultacijų ir poveikio vertinimo Komisija parengs bendras apibrėžtis, bendruosius principus ir reikalavimus, skirtus tvarioms maisto sistemoms ir tvariems maisto produktams. Tam bus naudojamos į BŽŪP strateginius planus valstybių narių įtrauksimos priemonės, pavyzdžiui, ūkių tvarumo priemonė, skirta maisto medžiagų valdymui, investicijos, konsultavimo paslaugos ir ES kosmoso technologijos („Copernicus“, „Galileo“).
Maisto produktų ženklinimas, leidžiantis vartotojams pasirinkti sveiką ir tvarią mitybą (Komisija pasiūlys taikyti privalomą suderintą maistingumo ženklinimą pakuotės priekinėje dalyje ir parengs tvaraus maisto ženklinimo sistemą, kuri apims maisto produktų maistingumo, klimato, aplinkos ir socialinius aspektus).
o Stiprinti kovą su maisto švaistymu Iki 2030 m. bus siekiama sumažinti vienam gyventojui tenkančių maisto atliekų kiekį mažmeninės prekybos ir vartotojų lygmenimis: tam Komisija priims teisiškai privalomus tikslus, pagal kuriuos iki 2023 m. visoje ES bus mažinama maisto švaistymo apimtis.
o Komisija ieškos galimybių paskatinti sveikesnę mitybą ir produktų sudėties keitimą, be kita ko, nustatydama maistinės sudėties kategorijas, kad apribotų produktų, turinčių daug riebalų, cukraus ir druskos, reklamą. Tam pasitarnaus teiginiai apie maistingumą ir sveikumą.
• Moksliniai tyrimai ir inovacijos
o 10 mlrd. EUR „Europos horizonto“ programos lėšų bus investuota į mokslinius tyrimus ir inovacijas maisto, bioekonomikos, gamtos išteklių, žemės ūkio, žuvininkystės, akvakultūros ir aplinkos apsaugos srityse. Bus atliekama daug svarbių mokslinių tyrimų, susijusių su mikrobioma, iš vandenynų gaunamu maistu, miestų maisto sistemomis, didesniu alternatyvių baltymų (augalinių, mikrobinių, jūrinių ir vabzdžių baltymų ir mėsos pakaitalų) prieinamumu ir šaltiniai o Naudojant naujas žinias ir inovacijas pirminėje gamyboje bus plačiau taikomi agroekologijos metodai pagal specialią partnerystę gyvų agroekologijos laboratorijų srityje. Tai leis naudoti mažiau pesticidų, trąšų ir antimikrobinių medžiagų.
o Europos regioninės plėtros fondas per pažangiąją specializaciją investuos į inovacijas ir bendradarbiavimą maisto vertės grandinėse.
• Žinių perdavimas: šioje srityje bus itin svarbus. BŽŪP Stebėsenos komitetas ir Tvaraus ūkininkavimo tinklas padės ūkininkams įgyvendinti šį persitvarkymą.
o Bus sukurtas mokslinių tyrimų ir inovacijų valdymo mechanizmas, aprėpiantis valstybes nares ir maisto sistemų subjektus visais etapais „nuo ūkio iki stalo“, siekiant nustatyti novatoriškus sprendimus, atnešančius papildomos naudos mitybai, maisto kokybei, klimatui, ekonomikos žiediškumui ir bendruomenėms.
o Komisija skatins veiksmingas žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemas (AKIS), kurios aprėptų visus maisto grandinės dalyvius.
• Visuotinio persitvarkymo skatinimas
o Jei Europos maisto produktus išgarsinsime kaip tvarius, tai gali suteikti mums daugiau konkurencingumo ir atverti Europos ūkininkams naujų galimybių.
o ES bendradarbiaus su trečiosiomis šalimis ir tarptautiniais subjektais, siekdama persiorientuoti į tvarias maisto sistemas.
• Tvari maisto žymėjimo sistema leis vartotojams geriau pasirinkti
o Europos Komisija imsis iniciatyvos tarptautinių tvarumo standartų ir aplinkosauginio pėdsako apskaičiavimo metodų srityje, siekdama skatinti plačiau taikyti tvarumo standartus.
o Komisija taip pat ieškos būdų, kaip suderinti savanoriškus ekologiškumo teiginius ir sukurti tvarių maisto produktų ženklinimo sistemą, kartu su kitomis iniciatyvomis apimančią maistingumo, klimato, aplinkos ir socialinius aspektus.
Kaimo vietovėse būtų greičiau diegiamas spartusis plačiajuostis internetas ir iki 2025 m. būtų užtikrinta šimtaprocentinė prieiga. Prieiga prie sparčiojo plačiajuosčio interneto taip pat sudarys sąlygas plačiau užsiimti tiksliuoju ūkininkavimu ir naudoti dirbtinį intelektą.
„Nuo lauko iki stalo” strategijoje numatomos proveržio sritys:
• Bioekonomika. Bus skatinami ūkininkai ir jų kooperatyvai iš esmės išnaudoti žiedinės bioekonomikos galimybes. Pavyzdžiui, pažangios biologinio perdirbimo įmonės, gaminančios organines trąšas, baltyminius pašarus, bioenergiją ir biochemines medžiagas, suteikia galimybių pereiti prie neutralaus poveikio klimatui Europos ekonomikos ir kurti naujas darbo vietas pirminės gamybos srityje. Siekiant mažinti gyvulininkystės sektoriaus išmetamo metano kiekį turėtų plėstis atsinaujinančiosios energijos gamyba ir investicijos į anaerobinius pūdytuvus, skirtus biodujoms iš žemės ūkio atliekų ir šalutinių produktų, pvz., mėšlo, gaminti. Ūkiai taip pat gali gaminti biodujas iš kitų atliekų ir šalutinių produktų šaltinių, pavyzdžiui, maisto ir gėrimų pramonės, kanalizacijos bei kitų nuotekų ir komunalinių atliekų. Komisija sudarys palankesnes sąlygas teikti rinkai tvarius ir novatoriškus pašarų priedus. Ji išnagrinės ES taisykles, kuriomis siekiama sumažinti priklausomybę nuo svarbiausių pašarinių žaliavų (pvz., sojų, auginamų iškirstų miškų žemėje), skatinant naudoti ES auginamus augalinius baltymus ir alternatyvias pašarines žaliavas.
• Žiediniai verslo modeliai. Komisija imsis veiksmų skatinti tvarios ir socialiai atsakingos gamybos metodus ir žiedinius verslo modelius maisto perdirbimo ir mažmeninės prekybos srityje, be kita ko, skirtus konkrečiai MVĮ. Pvz., vabzdžių, jūrinių žaliavų (pvz., dumblius) ir šalutinius bioekonomikos produktus (pvz., žuvų atliekas) panaudojimas pašarų gamybai.
• Inovatyvios pakuotės. Komisija skatins naudoti novatoriškas ir tvarias pakuotes iš aplinkai nekenksmingų, daugkartinio naudojimo ir perdirbamų medžiagų ir prisidės prie maisto švaistymo mažinimo.
• Atsekamumo technologijos. Tvarumo sumetimais labai svarbu spręsti maisto nuostolių ir švaistymo problemą. Kai išmetamas mažesnis kiekis maisto, sutaupo ir vartotojai, ir maisto verslo subjektai, o perskirstant perteklinius maisto produktus, kurie kitu atveju būtų išmesti, atliekama svarbi socialinė funkcija. Šie veiksmai yra susiję su maisto medžiagų ir antrinių žaliavų regeneravimo, pašarų gamybos, maisto saugos, biologinės įvairovės, bioekonomikos, atliekų tvarkymo ir atsinaujinančiosios energijos politika. Tačiau žaliavų ir atliekų srautams įvertinti reikalingos skaitmeninės technologijos, kad nebūtų sukelta papildoma našta pirminių žaliavų tiekėjams.
Sukčiavimas maisto produktų srityje kelia pavojų maisto sistemų tvarumui. Vartotojai yra klaidinami ir negali priimti pagrįstų sprendimų. Dėl to nukenčia maisto sauga, sąžininga komercinė praktika, maisto rinkų atsparumas ir galiausiai bendroji rinka. ES duomenys apie atsekamumą ir perspėjimai būtų naudojami siekiant geriau koordinuoti kovą su sukčiavimu maisto produktų srityje. Be to, Komisija pasiūlys griežtesnes atgrasomąsias priemones, geresnę importo kontrolę ir išnagrinės galimybę padidinti Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) koordinavimo ir tyrimo pajėgumus. Komisija taip pat nagrinės, kaip teikti informaciją vartotojams kitomis priemonėmis (įskaitant skaitmenines), kad visų pirma regos sutrikimų turintiems asmenims būtų paprasčiau gauti informacijos apie maistą.
• Ekologinis ūkininkavimas. Tiek šalies, tiek užsienio rinkose augs ekologiškų, autentiškų, aukštos kokybės žemės ūkio ir maisto produktų paklausa. Europos Komisija sieks skirti rezervinį biudžetą ekonoginiam ūkininkavimui. Pagal naujas ekologines sistemas bus finansuojama tvari praktika, pvz., tikslusis ūkininkavimas, agroekologija (įskaitant ekologinį ūkininkavimą), anglies dioksido kiekį dirvožemyje didinantis ūkininkavimas ir agrarinė miškininkystė.
Komisija padės valstybėms narėms nustatyti šioms sistemoms skirtą minimalų rezervinį biudžetą. Komisija imsis priemonių, kad būtų paprasčiau įregistruoti augalų veislių sėklas (įskaitant skirtas ekologiniam ūkininkavimui), ir kad tradicinėms ir vietos sąlygoms pritaikytoms veislėms būtų lengviau patekti į rinką.
Komisija su valstybėmis narėmis parengs integruotą maisto medžiagų valdymo veiksmų planą, kad būtų sprendžiama taršos maisto medžiagomis šaltinio problema ir didinamas gyvulininkystės sektoriaus tvarumas. Komisija sudarys palankesnes sąlygas teikti rinkai tvarius ir novatoriškus pašarų priedus. Pagal integruotosios kenkėjų kontrolės principą bus skatinama naudoti alternatyvius kontrolės metodus, pavyzdžiui, sėjomainą ir mechaninį ravėjimą.
Šia strategija siekiama, kad Europos maisto sistemos tvarumo lygis taptų pasauliniu standartu. Pereinant prie tvarių maisto sistemų reikia visų lygmenų (miestų, kaimo ir pakrančių bendruomenių) valdžios institucijų, maisto vertės grandinėje dalyvaujančių privataus sektoriaus subjektų, nevyriausybinių organizacijų, socialinių partnerių, akademinės bendruomenės atstovų ir piliečių kolektyvinių pastangų.
Parengta pagal Europos žaliojo kurso galimybės Lietuvai. Esamos situacijos analizė. Parengė: Tauras Jonaitis, Barbora Popova, Orestas Strauka, 2020, Kurk Lietuvai. Prieiga per internetą: http://kurklt.lt/wp-content/uploads/2020/03/Europos-z%CC%8Caliojo-kurso-galimybe%CC%87s-Lietuvai.pdf