Lokalios ekonomikos yra visiškai absorbuotos globalios ekonomikos. Didelė dalis pasaulio visuomenės vartoja vienodus maisto produktus, gyvena namuose, pastatytuose iš tokių pat statybinių medžiagų, vairuoja tokius pat automobilius, propaguoja panašų darbo ir gyvenimo stilių. Dėl to globalizacija dažnai suprantama kaip efektyvus mechanizmas, kuris sukuria sąlygas aprūpinti kuo didesnę pasaulio vartotojų dalį standartizuotais produktais. Tačiau standartizuoti produktai gali nepatenkinti specifinių vartotojų poreikių ir skonių skirtingose šalyse ar regionuose, o globalaus apsirūpinimo sistemos nepakankamai stabilios, draugiškos aplinkai ir žmogui, priklauso nuo naftos ir kitų neatsinaujinančių išteklių, globalios infrastruktūros ir mažiau atsparios nei vietos sistemos.
Globalėjant pasauliui, daugėja iššūkių
Sparčiai globalėjant pasauliui žemės ūkio ir kaimo vietovių vystymasis susiduria su vis daugiau trumpalaikių ir ilgalaikių ekonominių, aplinkosauginių – gamtinių, geopolitinių, socialinių, demografinių iššūkių. Mokslininkų išskiriami, žemės ūkio ir kaimo plėtros politiniuose ir strateginiuose dokumentuose dažniausiai minimi, o žemės ūkio sektoriuje ir kaimo vietovėse dažniausiai sutinkami yra tokie iššūkiai:
- Ekonominiai: stabilių pajamų ūkininkams užtikrinimas; auganti konkurencija tarptautinėje erdvėje; finansinės, ekonominės ir klimato krizės; labai svyruojančios kainos žaliavų gamybai (kurui, trąšoms, pesticidams) ir perdirbimui; susiformavusi priklausomybė nuo pasaulinių rinkų.
- Geopolitiniai: kaimo gyvybingumas; karinių konfliktų ir pandemijų grėsmė; politinis nestabilumas skirtingose ES valstybėse; sudėtinga sukontroliuoti piktnaudžiavimus.
- Gamtiniai: sparti klimato kaita; gamtos išteklių išsaugojimas ir perėjimas prie atsinaujinančių išteklių; kraštovaizdžio išsaugojimas; gyvūnų sveikata ūkiuose, ligų protrūkiai.
- Socialiniai: sparčiai besikeičiantis požiūris į maisto produktų vertės ir kokybės vertinimą; auganti sveikatai palankių, natūralių, ekologiškų produktų paklausa; gyvūnų gerovė ūkiuose; keičiasi vartotojų vartojimo įpročiai, pereinama prie auglinės kilmės produktų.
- Demografiniai: augantis pasaulio gyventojų skaičius ir senėjanti visuomenė ES šalyse; didėjantis vidutinis ūkininkų amžius; neužtikrinama kartų kaita; mažos pensinio amžiaus ir jaunų šeimų pajamos.
Iššūkius, kurie dažnai veikia sąveikaudami tarpusavyje, priima ir problemas sprendžia ne tik pačios valstybės, bet ir ES vadovybė, skirstydama paramos lėšas, formuodama Bendrąją žemės ūkio politiką. Aktyviai prisideda ūkininkai ir kiti užsiimantys žemės ūkio gamyba ir perdirbimu. Mokslininkai atlikdami mokslinius tyrimus, kurdami inovatyvius sprendimus ir teikdami rekomendacijas įvairioms koncepcijoms įgyvendinti. Siūlomi originalūs, verčiantys susimąstyti ir įtraukiantys į diskusijas, kodėl ir kaip ūkininkavimą reikėtų įsivaizduoti iš naujo reaguojant į šiandieninus iššūkius.
Lokalios ekonomikos potencialas
Viena iš koncepcijų yra ekolokalizacija. Pagrindinis dėmesys skiriamas lokalių išteklių panaudojimui, teigiamam lokalios ekonomikos išorės poveikiui ir neigiamam ilgalaikiam prekybos išorės poveikiui. Prekes ir paslaugas, kurios įprastai yra eksportuojamos, suvartojant arčiau vietos, kurioje jos pagaminamos. Tenkinant poreikius lokaliai, sutaupomi reikšmingi kiekiai naftos ir išvengiama su jos vartojimu susijusių šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų didėjimo. Taikant ekolokalizacijos koncepciją tampa įmanoma uždaresnė medžiagų ir energijos cirkuliacija, atliekų, kaip išteklių, valdymas. Ekolokalizacija sustiprina žmonių ryšį su jų gyvenamąja aplinka. Ji suformuoja vidinius aplinkos naikinimo stabdžius, t. y. motyvuoja (priverčia) žmones būti atsakingus už lokalius išteklius, nes jais grindžiama lokali ekonomika. Bendruomenės vystymas yra pagrįstas ekologine ugdymo kryptimi, visapusiškai siejamas su mus supančios aplinkos pažinimu, gilinimusi į gyvąją gamtą, sprendimų paieška. Socialinės, ekologinės ir ekonominės naudos siekiama didinant biologinę įvairovę, prisidedant prie klimato kaitos švelninimo arba prisitaikymo prie jos. Vadovaujamasi gamta pagrįstais sprendimais. Ekolokalizacijos apraiškos žemės ūkyje yra vietinis ūkininkavimas - socialinis, anglies kaupimo, ekologinis, biodinaminis ir kitų formų ūkininkavimas; trumposios maisto tiekimo grandinės ir vietos maisto sistemos; žemės ūkio produktų alternatyvus panaudojimas, gaminant biodegalus ir kitas biomedžiagas.
Socialinis ūkininkavimas ir anglies kaupimo ūkininkavimas - tai nauja
Pačios naujausios ūkininkavimo formos, kol kas mažai paplitusios Lietuvoje yra socialinis ūkininkavimas ir anglies kaupimo ūkininkavimas. Socialinis ūkininkavimas įgalina sunkumų patiriančius asmenis, įskaitant ir senjorus, padeda atkurti ryšį su gamybine veikla ir gamta, prisideda prie jų gerovės, sveikatos gerinimo ir socialinės įtraukties. Naudingas bendruomenei, nes globojamojo įdarbinimo pagrindu kai kuriuos kaimo gyventojus grąžina į darbo rinką. Socialinio ūkininkavimo veiklos sujungia daugiafunkcinį žemės ūkį ir socialines paslaugas ir (arba) sveikatos priežiūrą vietos lygmeniu. Jis padeda žemės ūkio produktų gamybos procese užtikrinti socialinės rizikos, laikinų ar nuolatinių specialiųjų poreikių asmenų gerovę, reabilitaciją ir socialinę integraciją.
Anglies kaupimo ūkininkavimas yra žaliojo verslo modelis, pagal kurį įgyvendinama tvaresnė žemės tvarkymo praktika, dėl kurios padidėja anglies dioksido sugėrimas gyvojoje biomasėje, negyvoje organinėje medžiagoje, dirvožemyje ir taip didinamas anglies surinkimas ir (arba) mažinamas jos išskyrimas į atmosferą, jei sykiu laikomasi biologinei įvairovei ir apskritai visam gamtiniam turtui palankių ekologinių principų.
Praktikoje išskiriamos 2 grupės anglies kaupimo ūkininkavimo praktikų. Viena iš jų yra gamta pagrįsti sprendimai (angl. nature based solutions), kita - technologijomis grįsti sprendimai (angl. technology based solutions).
Gamta pagrįsti sprendimai: miško įveisimas ir atkūrimas; agrarinė miškininkystė; daugiamečių pievų atkūrimas; durpynų ir šlapynių atkūrimas; tausojamasis žemės dirbimas.
Technologijomis grįsti sprendimai: miško įveisimas ir atkūrimas; agrarinė miškininkystė; daugiamečių pievų atkūrimas; durpynų ir šlapynių atkūrimas; tausojamasis žemės dirbimas; bioanglis (angl. biochar); medienos laidojimas; anglimi prisotintos statybinės medžiagos; anglies kaupimas žemės gelmėse.
prof. dr. Vilma Atkočiūnienė, Bioekonomikos plėtros fakultetas, Žemės ūkio akademija
VDU partnerio "Ūkininko patarėjas" turinys, 2023-12-20