Plėtojant trumpąsias maisto tiekimo grandines svarbu įsigilinti į vartotojų nuomones ir poreikius, apsibrėžti galimus rinkos pokyčius. Apsirūpinimas maisto produktais pagal principą „čia ir dabar“ yra namų ūkio saugumo elementas. Tai gali būti pasiekiama maisto produktus gaminant, parduodant ir vartojant tam tikroje apibrėžtoje geografinėje vietovėje; maisto produktų gamybą kuo labiau priartinant prie vartotojų; iki minimumo sutrumpinant produktų transportavimo atstumą bei išsaugant vietos kultūros tradicijas.
Vienam iš Europos inovacijų partnerystės (EIP) projekto „Biologiškai vertingų produktų trumpųjų tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra“ uždavinių išspręsti Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkės atliko anketinę apklausą (2021 12 mėn. – 2022 02 mėn., N-385 ), kurios tikslas- nustatyti vartotojų vertybių, poreikių ir elgsenos ypatumus perkant ir vartojant vietos maisto produktus.
Didžiajai daliai apklaustųjų yra svarbu, kokiu atstumu nuo jų namų yra įsikūręs ūkininkas ar prekyvietė, kiek teks važiuoti, skirti laiko ir finansinių išteklių norint įsigyti vietos maisto produktų. Vartotojai yra pasiryžę vietos produktų vykti labai nedideliu atstumu. Kas penktas apklaustasis - pasiryžęs keliauti iki 1 km., o kas trečias iki 5 km. atstumu. Vartotojai yra linkę įsigyti vietos maisto produktų parduodamų „visai šalia“ arba „pakankamai arti“ namų, o prekybos vietų (ūkininkų turgeliai, vietos produktų parduotuvės/skyriai, produktų atsiėmimo punktai, pakelės prekybos vietos ir kt.) tinklas turėtų būti labai tankus. Geras vietos maisto produktų pasiekiamumas dažnai siejamas su platesniu asortimentu, galimybe įsigyti šviežią, biologiškai vertingą maistą, kuris pasižymi aukščiausia kokybe, prieinama kaina. Didesnį nei 15 km atstumą būtų linkę nuvažiuoti tik 2 proc. apklaustųjų. Tik 26 proc. tyrimo dalyvių atstumas nėra svarbus, o 14,8 proc. - sunku atsakyti.
Daugiausia apklaustųjų vartotojų su vietos maisto produktų gamintojais/pardavėjais bendrauja tiesiogiai (turguje, ūkininko ūkyje, mobiliame turgelyje ar pan.) arba skambina telefonu. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų renkasi interaktyvų (internetas, socialiniai tinklai) bendravimą ir produktų užsakymo būdą. Vis dažniau vartotojai taupo laiką ir vietos maisto produktus perka nuotoliniu būdu, palaiko santykius su ūkininkais/gamintojais ilgesnį laiką, įgyja abipusį pasitikėjimą. Daugiausiai internetu užsisakyti maistą linkę 30-49 m. respondentai. 60 m. ir vyresni apklaustieji apsiperka ūkininkų turgeliuose, o dalis maisto produktus užsiaugina patys. Jaunimas (iki 29 m.) ir vyresni (50-59 m.) respondentai dažniausiai vietos produktus perka didžiuosiuose prekybos centruose. Beveik trečdalis respondentų vietos maisto produktų gamintojų nežino ir santykių nepalaiko.
Remiantis tyrimo rezultatais ir mokslininkių įžvalgomis, galima teigti, kad Lietuvos vartotojams vietos maisto pirkimas ir jo vartojimas tampa vis svarbesniu jų gyvenimo siekiu, gyvenimo kokybės bei saugumo veiksniu, tačiau tiek vartotojų, tiek gamintojų/pardavėjų elgsenos pokyčiai lėti. Dėl individualių priežasčių (pvz. sveikatos būklės, vaikų auginimo ir pan.) vieniems vartotojams vietos maisto vartojimas tampa galimybe keisti gyvenimo būdą, pradėti gyventi sveikiau. Kitiems respondentams, labiau dėl objektyvių priežasčių (pvz. riboto pasiekiamumo ir komunikacijos, siauro asortimento, aukštos vietos maisto produktų kainos ir nepastovios kokybės), galimybė įsigyti ir vartoti toje pačioje vietovėje užaugintą ir perdirbtą, šviežią, biologiškai vertingą, kokybišką maistą vis dar yra iššūkis.
Parengė Vytauto Didžiojo universiteto Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkės,
EIP veiklos grupės „InnoFood Hub“ tyrėjos
dr. Gintarė Vaznonienė, dr. Vilma Atkočiūnienė
Straipsnis skelbtas: „Ūkininko patarėjas“, 2022-07- 30, Nr. 86 (4380)